Kodėl Velykas vadiname Velykomis?

VelykosŠv. Velykos yra viena svarbiausių švenčių krikščioniškajame pasaulyje, kuri pažymi Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Dažniausiai žmonės šią šventę sieja su pagonybe, kurioje ši data žymi atgimimą, gamtos pabudimą po žiemos, džiaugsmą. Nors, rodos, pati šventės esmė visame pasaulyje yra gana panaši, jos pavadinimai labai skiriasi. Pasidomėjus, galima rasti tokių neįprastų ar net neįskaitomų pavadinimų, kad tik vertimo paslaugos, rodos, galėtų pagelbėti. Kad ir kokie įdomūs ar neįprasti yra Velykų pavadinimai pasaulyje, dar išskirtinesnė dažnai būna ir pati jų kilmė.

Kodėl Lietuvoje yra naudojamas Velykų pavadinimas ir kas yra Jorė?

Kiekvienas vertimo biuras susiduria su daugybe skirtingų atitikmenų mums įprastam Velykų pavadinimui. O ką jau kalbėti apie šių pavadinimų kilmes, kurios kartais gali labai nustebinti. Net ir mūsų, lietuvių, vartojamas pavadinimas yra sietinas su slavų kalbų grupe. Teigiama, kad lietuviškasis pavadinimas Velykos kilo iš rytų kaimynų baltarusių žodžių junginio, kuris reiškia Didi diena. Jau ir mūsų pirmuosiuose raštuose buvo vartojama vienaskaitinė forma velyka. Šis žodis yra labai panašus į slavų kalbose vartojamą šios šventės pavadinimą. Nors mūsų artimų kaimynų latvių pavadinimas Lieldienas, atrodo, yra visiškai nepanašus į lietuviškąjį, vis dėlto kilo taip pat iš slavų kalbos. Lietuviškas pavadinimas Velykos taip ir liko beveik nepakitęs, o latviams vertimo paslaugos padėjo jį pritaikyti savo kalbai.

Grįžtant prie jau minėtų pagoniškų šaknų, siejamų su Velykų švente, remiantis senosiomis lietuvių istorijomis, teigiama, kad pagoniškasis šios šventės pavadinimas yra Jorė. Tai – romuvių žalumos, gamtos atgimimo, pavasario šventė. Įdomu tai, kad į Lietuvą atėjus krikščionybei ši šventė buvo susieta su krikščioniška Velykų švente. Jorė dabar siejama su balandžio mėnesio pabaigoje minimomis Jurginėmis, kurių metu, remiantis pagonybe, trenkia pirmasis Perkūnas ir taip atgaivina gamtą. Pats žodis Jorė, kaip ir Velykos, yra pasiskolintas iš slavų kalbų ir reiškia pavasarinę žalumą, išsprogusius lapus.

Velykų pavadinimas pasaulyje arba EasterPesach ir kiti

Kiek kitokia istorija slypi po germanų kalbų pavadinimu Easter, kuri nuveda ne tik į pagonybės pusę, bet grįžta ir į dar senesnius laikus. Remiantis įvairiais šaltiniais, germaniškasis Velykų pavadinimas kilo iš anglosaksų pagonių deivės Eostre vardo. Manoma, kad ji yra aušros deivė, kurią pavasarį garbino visa Šiaurės Europa ir Britų salynas. Taip pat kalbama, kad Eostre vardas kilo iš kitos deivės – Astarte – vardo, kuri mus grąžina net į Babilono laikus.

Dar viena Velykų pavadinimo kilmės istorija sieja gana skirtingas Europos šalis: Italiją, Rusiją, Švediją, Ispaniją, Prancūziją, Rumuniją ir Suomiją. Jose visose yra vartojamas labai panašus Velykų pavadinimas, kuris, kaip tvirtina ne vienas vertimo biuras, yra siejamas su hebrajų kalbos žodžiu Pesach. Šis žodis reiškia šventės pavadinimą, kuri, pagal Senąjį Testamentą, pažymi izraelitų išsilaisvinimo ir išėjimo iš Egipto minėjimą.

Kaip jau minėta, Velykos dažnai siejamos su atgimimu, naujovėmis, o ypač prisikėlimu. Būtent remiantis prisikėlimu kaip veiksmu ar tiesioginiu žodžio vertimu, nemažai pasaulio šalių vartoja atitinkamą jų kultūrai ir tradicijoms Velykų pavadinimą. Pavyzdžiui, kai kurios Rytų Azijos šalys, kurių šventės pavadinimas pažodžiui verčiant yra „Prisikėlimo festivalis“ ir labiau remiasi tradicijomis bei krašto kultūra, o ji praktiškai yra neįsivaizduojama be tokios dienos minėjimo. Panašu, vertimo paslaugos buvo panaudotos ir  Serbijoje bei Kroatijoje – čia šventės pavadinimas remiasi tiesioginiu žodžio „prisikėlimas“ vertimu. Uskrs ar Vaskrs – taip šiose šalyje vadinamos Velykos.

Velykų salos paslaptis

Turbūt viena įdomiausių istorijų, susijusių su Velykų pavadinimu, yra Velykų salos pavadinimo kilmė. Ši sala, vietinių vadinama Rapa Nui, yra apsupta Ramiojo vandenyno ir priklauso Čilei. Velykų sala pasižymi niekam neįmintomis paslaptimis, kurios gaubia tiek pačią salos istoriją, tiek geografiją bei kultūrą. Viena, jau įminta paslaptis – išskirtinis šios salos pavadinimas. Teigiama, kad 1722 m. danų tyrinėtojas, atrado šią salą būtent Velykų rytą, todėl toks pavadinimas ir skirtas naujai atrastai vietovei.

Velykos pasižymi ne tik savo išskirtine krikščioniška ar pagoniška mums, lietuviams, žinoma istorija. Įdomi yra šios ir šventės pavadinimo kilmė, kuri turi daugybę skirtingų versijų, atsižvelgiant į tai, kokioje šalyje gyvenate ir kokia kultūra domitės.