Mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau kaip vienerius metus, socialinės įmonės, verslininkai bei fiziniai asmenys, ketinantys pradėti ir (ar) plėtoti savo verslą, jau gali gauti labai mažas paskolas iš Verslumo skatinimo fondo (VSF). UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri atlieka VSF valdytojo funkcijas, ir konkurso būdu atrinktas 57-ių kredito unijų konsorciumas, atstovaujamas Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje nustatytos ir pagrindinės labai mažų paskolų teikimo sąlygos.

Finansų ministerija, siekdama sužinoti visuomenės nuomonę dėl registravimosi PVM mokėtojais ribos padidinimo, parengė ir Finansų ministerijos interneto puslapyje paskelbė konsultavimosi su visuomene dokumentą apie šios ribos padidinimo galimybes.
Šiuo metu Lietuvos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė šių metų birželio pabaigoje.
Tikimasi, kad lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo.
Darbuotojai ir darbdaviai palankiai sutiko nuotolinio darbo sutarties įteisinimą. Tikimasi, kad tai padės įmonėms, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, sudaryti lankstesnio darbo galimybes darbuotojams, taip pat mažinti išlaidas patalpų nuomai. Nuotolinio darbo sutartis apims ir namudinį darbą, ir darbą kitose nei darbovietė darbo vietose, naudojant informacines technologijas.

2010 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, iš kurių svarbiausias yra tas, kad Darbo kodeksas papildytas 1231 straipsniu, numatančius teisę darbuotojui sustabdyti darbo sutarties vykdymą, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų.

Nuo šių metų spalio 1 d. juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ir atstovybės galės pranešimus, kurie pagal įstatymus turi būti vieši, skelbti Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Iki šiol visi juridiniai asmenys viešus pranešimus skelbia Lietuvos dienraščiuose.
Viešų pranešimų (pranešimai apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, pavadinimo keitimą, reorganizavimą ir kt.) skelbimo elektroniniame leidinyje galimybė pasiūlyta kaip alternatyva dienraščiui. Tikimasi, kad ši naujovė leis sumažinti juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių lėšų ir laiko sąnaudas.
Norint paskelbti viešą pranešimą elektroniniame leidinyje reikės prisijungti prie Registrų centro klientų savitarnos sistemos ir pateikti viešą pranešimą Registrų centrui. Iki šių metų spalio 1 d. turės būti sukurtas elektroninis leidinys ir patvirtinti atlyginimo Registrų centrui už viešų pranešimų skelbimą ir naudojimąsi elektroniniame leidinyje paskelbtais viešais pranešimais dydžiai.

Nuo š. m. spalio 1 d. įsigalios Ūkio ministerijos parengta nauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo redakcija.
Įstatymo pakeitimais sudarytos palankesnės sąlygos finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis: daugiau įmonių galės išvengti bankroto ir tęsti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti darbo vietas.
„Finansinių sunkumų turinti įmonė turi du kelius: bankroto ir restruktūrizavimo. Pastarasis įmonei reiškia galimybę išsaugoti tai, kas buvo sukurta, ir pertvarkyti savo veiklą, maksimaliai išnaudojant esamas galimybes, kad būtų išsaugotas tiek verslas, tiek darbo vietos“, – sako ūkio viceministras Rimantas Žylius.
Viena iš aktualiausių restruktūrizuojamų įmonių problemų – apyvartinių lėšų bei lėšų investicijoms trūkumas. Europos Sąjungos parama restruktūrizuojamoms įmonėms neteikiama, taip pat jos negali gauti ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijų, o bankai savo rizika skolinti irgi neskuba.
Pasak ūkio viceministro, įstatymu optimizuotas restruktūrizavimo procesas turėtų padėti spręsti restruktūrizuojamų įmonių galimybės skolintis klausimus ir kitas restruktūrizuojamam verslui aktualias problemas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pasirašė pirmąsias sutartis su bendrovėmis „Viktorija ir partneriai“, „Rūta“, „Simbiotecha“, „Panoden“, „Būtena“ dėl paramos pagal inovacinius čekius skyrimo.
Įmonės „Viktorija ir partneriai“ ir „Simbiotecha“ prašo 10 000 Lt vertės inovacinio čekio, o bendrovės „Rūta“, „Panoden“ ir „Būtena“ – 20 000 Lt.
Keturios įmonės inovacinius čekius ketina panaudoti moksliniams tyrimams, o UAB „Simbiotecha“ užsakymu bus rengiama galimybių studija.

Ūkio ministerija ragina verslo atstovus, vykdančius arba ketinančius vykdyti su paslaugų teikimu susijusią ūkinę komercinę veiklą kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl jiems aktualioje valstybėje verslo aplinką reglamentuojančių teisės aktų.
Siekdamos pašalinti Paslaugų direktyvos reikalavimams prieštaraujančias nacionalinių teisės aktų nuostatas visos valstybės narės iki 2009 m. gruodžio 28 d. turėjo atlikti teisės aktų peržiūrą – „modernizuoti“ teisės aktus, kad sukurtų verslui palankesnę teisinę aplinką, bei užtikrinti paslaugų teikėjams taikomų reikalavimų skaidrumą. Lietuvoje per 2008–2009 metus buvo peržiūrėta daugiau kaip 2000 teisės aktų, inicijuoti 42 įstatymų, apie 137 įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų ir 123 savivaldybių institucijų teisės aktų pakeitimai.