2010 m. sausį veiklą pradėjusi VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ vykdo penkis Lietuvos verslininkams svarbius projektus. Pasak įstaigos generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko, įstaigos vykdomi projektai yra reikšmingi didinant lietuvių verslininkų pajėgas dirbti Lietuvoje ir eksportuoti į užsienį.
Nuo vasario mėnesio įgyvendinamas projektas „Eksporto akademija“. Įgyvendinant projektą eksporto galimybėmis besidomintys verslininkai gali išmokti eksporto pagrindų dalyvaudami seminaruose arba nuotoliniu būdu – stebėdami tiesioginę seminaro transliaciją www.verslolietuva.lt. „Eksporto akademija“ – tai mokymo programa verslininkams, ketinantiems žengti pirmus žingsnius užsienio rinkose arba plėsti veiklą už Lietuvos ribų. „Eksporto akademijos“ mokymo ciklą sudaro trys lygiai: bendrieji mokymai, specializuotų eksporto mokymų ciklas ir įmonių stažuotė, verslo misija.

Eksportuojančioji Lietuva“ ir „British Chamber of Commerce“ kovo 18 d. organizuoja seminarą ,,Lietuvos verslo galimybės Didžiojoje Britanijoje“.

„Seminare bus pristatyta Didžiosios Britanijos rinka ir perspektyvos, eksporto ir verslo steigimo teisinė aplinka, kultūriniai skirtumai, praktiniai patarimai ir įmonių patirtis“, - sako „Eksportuojančioji Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas.

Lietuvos komercijos atašė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Andriaus Nikitino teigimu, pramonės ten likę mažai, tik apie 20 %, taigi britai importuoja didžiąją dalį pramonės produkcijos. „Labai domisi žaliąja energetika, inžinerinės kompanijos ten tikrai turi perspektyvų, pavyzdžiui, kogeneracinių dujų turbinų, vėjo turbinų, saulės elementų gamintojai. Taip pat puikios galimybės aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms, biotechnologijų, IT sektoriams, unikaliems Jungtinės Karalystės rinkai produktams (pagal britų užsakymus pagamintoms prekėms)“, - pasakoja A.Nikitinas.

Vakar Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos pasiūlymui sudaryti sąlygas teikti paramą mažesniems negu 20 mln. Lt vertės investicijų projektams. Sprendimas priimtas pritarus Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos pakeitimams.
Pakeitimai leis pritraukti investicijų į prioritetines Vyriausybės sritis – aukštesnės pridėtinės vertės gamybą ir paslaugas bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektorių.

Visuomenei ir Vyriausybei diskutuojant apie „Sodros“ reformą, Ūkio ministerija nepritaria siūlomai nuostatai reikalauti 7 pirmąsias darbuotojo ligos dienas apmokėti darbdavio sąskaita.
Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, įvertinus, jog dauguma sergančiųjų darbe nepasirodo iki savaitės, tokiu siūlymu valstybė visą naštą dėl ligos pašalpos perkeltų ant darbdavio pečių. „Socialinio draudimo mokesčius valstybei moka tiek darbdavys, tiek darbuotojas, taigi logiška tikėtis, jog socialinį saugumą ligos metu užtikrins mokesčius už tai renkanti valstybė“, -- teigia jis ir.
Be to, Vyriausybė Nacionaliniame susitarime yra įsipareigojusi nedidinti mokesčių. Siūlymą įpareigoti darbdavius mokėti už 7 ligos dienas Ūkio ministerija vertina kaip dar vieną papildomą mokestį verslui.
D. Kreivys tikisi, jog siūlymas didinti dienų skaičių, už kurias ligos pašalpas moka darbdavys, nebus įteisintas

Ūkio ministerija abejoja sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos naujos tvarkos pagrįstumu, pagal kurią ūkine komercine veikla galima užsiimti išskirtinai ūkinės komercinės paskirties patalpose.
Ši pernai gruodžio pabaigoje įsigaliojusi nauja tvarka ypač skaudžiai palietė kirpimo, grožio procedūrų ir panašias paslaugas teikiančius verslininkus, kurių dauguma paslaugas teikia ne ūkinės komercinės paskirties patalpose

Šiandien ministrų kabinetas pritarė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) steigimui. Agentūra įsteigta sutelkus Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų jėgas ir įvertinus mokslo bei verslo poreikį dirbti viena kryptimi.
MITA bus atsakinga už inovacijų ir technologijų plėtros politikos įgyvendinimą, skatins aukštos pridėtinės vertės verslo kūrimąsi ir plėtrą. Agentūra teiks su inovacijų vadyba susijusias paslaugas ir bus atsakinga už Lietuvos atstovų dalyvavimą tarptautinėse su inovacijomis siejamose programose ir projektuose.

Ūkio ministras Dainius Kreivys šiandien pasveikino jau trečiąjį Lietuvos banką „Swedbank“ pasirašius sutartį su Europos investicijų fondu (EIF) dėl beveik 360 milijonų litų (104 milijonų eurų) kredito linijos Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms kredituoti.
„Kreditai Lietuvos verslą turi pasiekti per kiek įmanoma trumpą laiką. Džiaugiuosi, kad prie EIF programos pagaliau prisijungė dar vienas bankas, Lietuvoje turintis platų skyrių tinklą. Kreditai turi tapti prieinami kuo platesniam verslo įmonių ratui. Bankus raginsiu nedelsti ir jau netrukus pradėti teikti šiuos kreditus“, – po sutarties pasirašymo sakė D. Kreivys.

Šiandien įsigaliojo ūkio ministro Dainiaus Kreivio pasirašytas įsakymas, kuriuo nustatytos kai kurios prekių kainų nurodymo išimtys smulkiesiems verslininkams. Taip siekiama jiems padėti išsilaikyti rinkoje ekonominio sunkmečio sąlygomis.

Pagal iki šiol galiojusias Lietuvoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles visi prekybininkai kainų etiketėse privalėjo nurodyti ne tik galutinę prekės pardavimo kainą, bet ir tos prekės standartinio vieneto (t. y. prekės 1 kg, 1 l, 1 m ir pan.) kainą.