Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba informuoja, kad kol nepatvirtintas teisės aktas, nustatantis PSD įmokų nuo darbdavio mokamų pašalpų už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas mokėjimą, šių įmokų draudėjai mokėti neprivalo.
Kadangi tai reglamentuojantis teisės akto projektas turėjo būti priimtas skubos tvarka ir pradėtas taikyti nuo 2010 m. sausio 1 d., „Sodra“ buvo išplatinusi informaciją, kad PSD įmokas (6 proc. dydžio) reikia išskaičiuoti iš darbdavio mokamų pašalpų už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ir nuo 2010 m. sausio 1 d. pervesti į „Sodros“ teritorinių skyrių surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 315. Tačiau šio projekto rengimui užtrukus, nuspręsta informuoti draudėjus, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokų už pirmas dvi ligos dienas jie neturi mokėti.

„Sodros“ informacija

Naujoji paslauga suteikia galimybę individualią įmonę įsteigti ir įregistruoti Juridinių asmenų registre visas procedūras atliekant internetu. Steigėjui reikiamus elektroninius dokumentus ir prašymus automatiškai sugeneruoja pati informacinė sistema.
Įmonės nuostatus ir kitus dokumentus bei prašymus savininkas pasirašo kvalifikuotu elektroniniu sertifikatu (el. parašu), platinamu Registrų centro padaliniuose.Nuo šiandien internetu taip pat galima iš anksto rezervuoti būsimos įmonės pavadinimą. Pastaroji paslauga teikiama ne tik individualių įmonių, bet ir visų kitų formų juridinių asmenų steigėjams.Individualių įmonių steigimo ir registravimo internetu paslauga sukurta Teisingumo ministerijos iniciatyva. Tai yra pirmasis žingsnis įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą Juridinių asmenų registravimo elektroninės paslaugos (JAREP) sukūrimo projektą.
„Individualių įmonių steigimo proceso elektronizavimas – tik pradžia“, - pažymi teisingumo ministras Remigijus Šimašius. – „Iki šių metų pabaigos bus elektronizuotas uždarųjų akcinių bendrovių steigimas, taip pat bus sudaryta galimybė internetu pakeisti jau įregistruotus duomenis, palaipsniui pereinant prie pilno visų su juridinių asmenų registravimu susijusių paslaugų elektronizavimo.
Įmonių steigėjams nebereikės su dokumentais keliauti į Registrų centrą ar pas notarą, o tai leis sutaupyti mažiausiai 500 Lt “, - pabrėžia R.Šimašius.Įmonės pavadinimo rezervavimo ir individualių įmonių steigimo bei registravimo internetu paslaugos nuo šios dienos 7:30 val. teikiamos Registrų centro klientų savitarnos sistemos naudotojams adresu www.registrucentras.lt

Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) kviečia mažas ir vidutines Lietuvos įmones, kurioms aktualūs aplinkos apsaugos aspektai, įsidiegti aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą EMAS (angl., Eco-Management and Audit Scheme, http://ec.europa.eu/environment/emas ).

Europos Sąjungos – Japonijos centras (EU – Japan Centre) kviečia Lietuvos verslininkus teikti paraiškas nemokamai dalyvauti programoje, kurioje galima per trumpą laiką įgyti vadybos įgūdžių, verslo patirties ir praplėsti bendradarbiavimo su Japonija galimybes.

VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ subūrė veiklius Lietuvos verslo atstovus, kurie dalyvaudami įstaigos valdyboje ir patarėjų taryboje, savo konsultacijomis, patarimais ir sukaupta patirtimi padės įstaigai užkurti eksporto variklį. Praėjusį penktadienį Ūkio ministerijoje vykusiame pirmame „Eksportuojančioji Lietuva“ posėdyje įstaigos valdybos pirmininku išrinktas Vičiūnų grupės valdybos narys Liudas Skierus. Patarėjų tarybos pirmininku išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomosios direkcijos atstovas Remigijus Kabečius.

Vyriausybė kitą savaitę ketina pagerinti finansinio skolinimosi sąlygas didelėms įmonėms bei smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams, tarp jų – ir patiriantiems laikinų finansinių sunkumų. Atitinkamu Vyriausybės nutarimu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) numatoma suteikti teisę teikti garantijas už SVV subjektų ir didelių įmonių imamas paskolas kitose valstybėse veikiančiose kredito įstaigose.
Iki šiol INVEGA už šių įmonių imamas paskolas galėjo teikti garantijas tik Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms, nors verslo subjektai, o ypač didelės įmonės, turi galimybę pasiskolinti lėšų ne tik Lietuvoje veikiančiuose bankuose.
„Šis sprendimas padidins galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis, pagerins finansinio skolinimosi sąlygas ir praplės valstybės pagalba besinaudojančių klientų ratą“, – sako ūkio ministro patarėjas, INVEGA valdybos pirmininkas Daumantas Lapinskas.

Ketvirtadienį paaiškėjo preliminarūs komercijos atašė metinio vertinimo rezultatai. Ūkio ministerijoje sudaryta darbo grupė keturių iš trylikos prie Lietuvos Respublikos ambasadų veikiančių komercijos atašė darbą ketina siūlyti įvertinti „patenkinamai“ arba „nepatenkinamai“. Tai reikštų, jog atašė pareigas einantiems pareigūnams gali tekti palikti postą.
Tuo tarpu vertinimas „labai gerai“ gali būti skirtas dviem atašė.
Pasak ūkio viceministro Arnoldo Burkovskio, komercijos atašė vaidmuo šiandienos sąlygomis yra ypatingas, nes Lietuvos eksportui būtina pagalba įeinant į užsienio rinkas. „Mes dar vasarą komercijos atašė susirinkime pareikalavome iš atašė konkrečių rezultatų bei patikinome, jog aplaidžiai darbą atliekantiems pareigūnams jokių nuolaidų nebus. Darbo vertinimo rezultatai parodo, jog ne visi atašė suprato jiems tekusią atsakomybės naštą“, – teigė viceministras.
Šių metų birželį Vilniuje vykusio renginio metu visiems komercijos atašė ūkio ministras Dainius Kreivys iškėlė konkrečius uždavinius, o veiklos efektyvumui ir kontrolei užtikrinti ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinta komercijos atašė veiklos vertinimo tvarka. Pagal ją atašė veiklos efektyvumas matuojamas atsižvelgiant į labai aiškius kriterijus, tokius kaip inicijuotų investicinių ir eksporto projektų skaičius ar pritrauktos tiesioginės užsienio investicijos.

Atsižvelgdama į Verslo aplinkos gerinimo komisijos (Saulėtekio komisijos) rekomendacijas, Vyriausybė numatė papildomus atvejus, kai viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.
Pasak ūkio viceministro Rimanto Žyliaus, viešųjų pirkimų praktikoje dažnai kyla problemų įgyvendinant sudėtingus ir daug investicijų reikalaujančius projektus. „Todėl šis Vyriausybės sprendimas prisidės prie investicijų skatinimo, taip pat bus užtikrintas tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, socialinių, teikimo stabilumas“, – sako jis.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui paslaugas galės pirkti organizacijos, kurios pagrįs, kad tokia sutartis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnė ir gaus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą vykdyti tokį pirkimą.
Ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui viešojo pirkimo-pardavimo sutartis taip pat bus galima sudaryti įgyvendinant NATO finansuojamus bei su valdžios ir privataus sektoriaus partneryste susijusius investicijų projektus.