Į esminį technologinį atsinaujinimą investavusios įmonės gali pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis ir apmokestinamąjį pelną susimažinti net ik 50 proc.
„Esame suinteresuoti, kad į technologijas investuojančios, aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas kuriančios bei konkurencingumą didinančios įmonės sulauktų valstybės paramos. Ši lengvata taikoma visoms šalies įmonėms, jei tik jų pirktas turtas atitinka Pelno mokesčio įstatyme numatytus reikalavimus“, – sako Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius Almantas Danilevičius.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus dėl mokesčio lengvatų investicijoms į esminį technologinį atsinaujinimą Seimas priėmė 2008 m. pabaigoje. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2013 metų mokestinius laikotarpius patirtoms išlaidoms.

Į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) investavusios įmonės šiemet gali pasinaudoti lengvatomis ir mokėti mažiau pelno mokesčio.
„Kadangi šios mokestinės paskatos yra palyginti neseniai įsigaliojusios, jaučiame pareigą inovatyvioms įmonėms priminti apie šią galimybę. Mūsų tikslas – paskatinti verslo motyvaciją investuoti į mokslo laimėjimus ir aukštąsias technologijas, o ne į vartojimą“, – sako ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus dėl mokesčio lengvatų investicijoms į MTEP Seimas priėmė 2008 metais, įmonės šiomis lengvatomis galėjo naudotis apskaičiuodamos ir praėjusių metų apmokestinamąjį pelną.

Ūkio ministras Dainius Kreivys ketvirtadienį pasirašė įsakymą, kuriuo išplėtė klasterizacijos sričių, galinčių pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal priemones „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“, sąrašą. Potencialios klasterizacijos sritys papildytos poligrafija, kūrybinėmis industrijomis, sveikatinimu ir „ekodimensija“.
Iki šiol į ES paramą pagal šias priemones galėjo pretenduoti tik į gamybą orientuotų pramonės šakų projektai, tiesiogiai susiję su mašinų ir prietaisų gamybos, medienos apdirbimo ir baldų, tekstilės ir aprangos, maisto ir gėrimų, chemijos pramonės bei informacinių ir komunikacinių technologijų biotechnologijų, lazerių ir jų komponentų sektorių klasterizacija.

Mokestinės paskolos instrumentu Lietuvos įmonės šiais metais naudojosi 5 kartus aktyviau negu praėjusiais metais. Palengvėjusia mokestinių paskolų suteikimo galimybe nuo šių metų pradžios pasinaudojo 394 įmonės.
Bendra pagal mokestinės paskolos sutartis juridiniams asmenims atidėtų mokėti mokestinių nepriemokų suma nuo 2009 m. pradžios iki gruodžio 4 d. sudarė 136 mln. Lt. Dėl galimybės gauti mokestinę paskolą sumažėjo valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų ieškinių teismui dėl įmonių bankroto bylos iškėlimo už nesumokėtus mokesčius: per 2009 m. devynis mėnesius buvo pateikti 27 ieškiniai, o per 2008 m. – 35.

Europos Komisija (EK) lapkritį pateikė siūlymą („žaliąją knygą“) dėl Verslo registrų sąveikos ir kviečia Europos Sąjungos (ES) valstybių narių organizacijas, institucijas bei piliečius pateikti savo nuomonę internetu.
Pateiktame siūlyme svarstomi būdai, kaip didinti galimybes gauti informaciją apie visos ES įmones verslo registruose, kuriuose registruojama, nagrinėjama ir saugoma informacija apie įmones (įmonės teisinė forma, buveinė, kapitalas ir teisiniai atstovai).

Siekiant pagerinti Lietuvos verslo sąlygų ir konkurencingumo vertinimą pagal „Doing Business“ apžvalgą, Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui lengvinti įmonių bankroto procedūras.
Įmonių bankroto įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad bankroto procedūrai pradėti ne teismo tvarka pakaks trijų ketvirtadalių kreditorių balsų vietoje keturių penktadalių.
„Tokiu būdu ne tik palengvinsime teismų darbą, bet ir suteiksime kreditoriams didesnes galimybes vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka“, - sako ūkio viceministras Rimantas Žylius.
Pagal šiuo metu galiojantį Įmonių bankroto įstatymą nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritaria kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų įmonės turimų įsipareigojimų.
Vyriausybė taip pat pritarė eilei kitų Įmonių bankroto įstatymo pakeitimų, kurie suderins įstatymo ir ES Paslaugų direktyvos nuostatas. Pavyzdžiui, įmonių bankroto administravimo paslaugas galės teikti ne tik Lietuvos bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar valstybės – Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės fiziniai ar juridiniai asmenys.

Siekdama sumažinti administracinę naštą verslui, Vyriausybė siūlo Seimui supaprastinti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statuso deklaravimo tvarką – nustatyti jį pagal vienerių finansinių metų duomenis.
Seimui priėmus Vyriausybės teikiamas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisas, įmonėms bus lengviau pretenduoti į valstybės paramą, teikiamą tiek nacionalinio biudžeto, tiek Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis.
Neturinčios SVV subjekto statuso įmonės negali naudotis tam tikromis valstybės paramos formomis. Pagal šiuo metu galiojančias Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatas SVV statusui gauti reikia deklaruoti dvejų, o kartais ir trejų metų finansinius duomenis. Tačiau įmonės statusas gali kiekvienais metais keistis nuo vidutinės iki mažos ar atvirkščiai.
Ši problema ypač paaštrėjo ekonominiu sunkmečiu, kai dauguma įmonių buvo priverstos mažinti tiek darbuotojų skaičių, tiek gamybos apimtis, tad automatiškai kito ir jų statusas. Tam, kad jis būtų pakeistas, reiktų laukti dar metus ar daugiau, todėl jos praranda galimybę pretenduoti į paramą. Be to, tokiu būdu negalima užtikrinti, kad paramą gaus būtent tos įmonės, kurioms jos labiausiai reikia.
SVV subjekto statuso deklaravimo tvarkos pakeitimas – viena iš Ekonomikos skatinimo plano priemonių, kuriomis siekiama spartinti ES struktūrinių fondų paramos lėšų panaudojimą Lietuvos ekonomikai skatinti. Spalio mėnesio Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pirmauja ES pagal Europos Komisijos išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį. Iš visų ES struktūrinių fondų Lietuvai išmokėta 538,39 mln. eurų, t. y. 7,9 proc. visam 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų ES struktūrinių fondų lėšų; antroje vietoje – Airija (6,1 proc.). Visa ES yra panaudojusi 1,2 proc. struktūrinių fondų lėšų.

Vyriausybė siūlo Seimui keisti Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, sudarant sąlygas finansinių sunkumų turinčioms įmonėms labiau pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis. Optimizavus įmonių restruktūrizavimo procedūras, didesniam skaičiui įmonių atsiras galimybė išvengti bankroto, atsiskaityti su kreditoriais ir išsaugoti darbo vietas.