Žymūs tarptautinių kompanijų ir korporacijų vadovai nariai išanalizuos Lietuvos patrauklumo užsienio investuotojams būklę bei galimybes pritraukti potencialių užsienio investicijų bei iki kito posėdžio pateiks pasiūlymų dėl investicinės aplinkos gerinimo, kuriais remiantis bus parengta Investicijų skatinimo strategija.

Tai nuspręsta vakar vakare Vilniuje vykusiame pirmajame Investicijų patarėjų komisijos posėdyje, kuriame aptartos idėjos ir pasiūlymai dėl investicinės aplinkos Lietuvoje gerinimo.

Siekdama sumažinti administracinę naštą verslui, Ūkio ministerija siūlo supaprastinti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statuso deklaravimo tvarką – nustatyti jį pagal vienerių finansinių metų duomenis. Taip įmonėms taps lengviau pretenduoti į valstybės pagalbą, teikiamą tiek nacionalinio biudžeto, tiek Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis.
Neturinčios SVV subjekto statuso įmonės negali naudotis tam tikromis valstybės paramos formomis. Tačiau pagal šiuo metu galiojančias Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatas SVV statusui gauti reikia deklaruoti dvejų, o kartais ir trejų metų finansinius duomenis.

Vyriausybė šiandien sudarė ūkio ministro Dainiaus Kreivio inicijuotą Investicijų patarėjų komisiją bei patvirtino jos nuostatus. Ši komisija, kurios nariais visuomeniniais pagrindais sutiko tapti žymūs pasaulinio lygio įmonėms vadovaujantys verslininkai, rūpinsis palankios investicinės aplinkos Lietuvoje formavimu bei investicijų pritraukimu.
Ūkio ministro D.Kreivio teigimu, pernai sausį sudarytas Vyriausybės Investicijų skatinimo komitetas iš esmės neatliko savo funkcijų, nesprendė investavimo aplinkos gerinimo bei prioritetinių investicijų skatinimo klausimų. Todėl neišvengiamai reikėjo sukurti efektyviai veikiančią verslo sąlygų gerinimu, tiesioginėms užsienio investicijoms palankios aplinkos kūrimu besirūpinančią struktūrą.
Svarbiausias šios komisijos uždavinys - Lietuvos Vyriausybei ir kitoms institucijoms teikti pasiūlymus dėl Lietuvos patrauklumo užsienio investuotojams gerinimo ir investicijų pritraukimo. Komisijos nariai analizuos Lietuvos patrauklumo užsienio investuotojams būklę bei galimybes potencialioms užsienio investicijoms pritraukti.
Pirmasis šios komisijos posėdis įvyks jau š.m. lapkričio 30 d. Vilniuje. Komisijos posėdžiai vyks ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Nuo šiol įsteigti uždarąją akcinę bendrovę bus paprasčiau. Ūkio ministras Dainius Kreivys įsakymu patvirtino pavyzdinę uždarosios akcinės bendrovės steigimo akto formą bei pavyzdinius uždarosios akcinės bendrovės įstatus ir jų pildymo rekomendacijas.
Pasak ūkio ministro D. Kreivio, sprendimo parengti pavyzdinius uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentus tikslas – palengvinti verslui tenkančią administracinę naštą.
„Patvirtinus pavyzdinius uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentus įsteigti uždarąją akcinę bendrovę tapo paprasčiau. Nuo šiol pakaks užpildyti tuščius pavyzdinės steigimo akto formos ir pavyzdinių įstatų laukus taip, kaip nurodyta šių dokumentų pildymo rekomendacijose“, – sako ūkio ministras.

Ūkio ir teisingumo ministrai siūlo Vyriausybei reformuoti visas verslą kontroliuojančias institucijas ir, optimizavus funkcijų ir atsakomybių pasiskirstymą, radikaliai sumažinti jų skaičių.

„Šiandien Lietuvoje veikia 152 verslą prižiūrinčios institucijos. Tai reiškia, kad vieną verslo subjektą teoriškai prižiūri 152 inspektoriai, dažnai tikrinantys, kaip įmonė vykdo vieną ir tą patį reikalavimą“, – teigia ūkio ministras D. Kreivys. Jis tvirtina, jog dėl didelio išskaidymo funkcijos atliekamos neefektyviai - kai kuriose srityse kontrolė dubliuojama, kai kuriose nevykdoma visai.

D. Kreivio manymu, neracionali verslo kontrolės sistema sukuria didelę nereikalingą naštą verslui. „Iš 152 verslą kontroliuojančių institucijų turėtų likti perpus mažiau, o teisė inspektuoti ir tikrinti, kaip įmonės vykdo įsipareigojimus, turėtų būti suteikta ne daugiau nei 10 institucijų,“ – sako D. Kreivys.

Šiandien Vyriausybės pasitarime D. Kreivys ir teisingumo ministras R. Šimašius siūlo suburti darbo grupę, kuri iki gruodžio 10 d. parengtų pasiūlymus dėl kontroliuojančių institucijų funkcijų ir struktūros optimizavimo. Ministrai siūlo, jog kontroliuojančios institucijos išskirtų prioritetines sritis, kur pavojingos ir rizikingos sritys būtų tikrinamos labiau ir čia būtų koncentruojami resursai. Taip būtų racionalizuotos funkcijos ir panaikinti dubliavimai.

D. Kreivys ir R. Šimašius taip pat siūlo, kad visos tikrinimo funkcijos būtų sutelktos pagal temines sritis į kelias institucijas. Taip sumažėtų institucijų, kurios vykdo kontrolę, sumažės patikrinimų skaičius, nes verslas bus tikrinamas kompleksiškai.

Šaltinis: http://www.ukmin.lt

Lietuvos ūkis ir verslas turi būti grindžiamas inovacijomis, mokslo tyrimais, žiniomis. Apie tai buvo kalbama šiandien Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Inovacijos – Lietuvos ekonomikos ateitis“, kurią antrus metus iš eilės organizavo Ūkio ministerija.

„Šiandien, kuomet konkuruoti tenka besitraukiančioje globalioje rinkoje, aukštųjų technologijų, inovacijų ir mokslo žinių poreikis ūkiui jaučiamas kaip niekad aštriai. Pasaulio valstybės, gebančios pritaikyti naujausius išradimus, šiandien turi didelį pranašumą. Būtent inovacijos nurodo kryptį, ieškant išeičių sunkmečio pakirstai Lietuvos ekonomikai“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys.